Eina sau, eurovizinis trejetas tiksliai pagal mane. Norėjau, kad šviežias jaunimas įveiktų Roopus. Norėjau, kad Showeriai nevažiuotų ir nenusigaluotų toj eurovizinėj mėsmalėj, o tiesiog išgarsėtų kaip Rūta Mur pernai ir padarytų pagaliau karjerą Lietuvoj. Ir norėjau, kad šiuolaikinis Silvestro hitas parodytų Eurovizijoje šiuolaikinį Lietuvos veidą.
Kiti įspūdžiai
Nustebino milžiniška, berods 7 tūkst., balsų persvara. Nustebino prastas skraidančių kamerų darbas (neparodė normaliai Silvestro šokio). Vos neužmigdė baisiai ilgas MAN-GO pasirodymas. Ir, žinoma, paskutinį vinį į karstą visad įkala begalinės trukmės žiūrovų ir komisijos balsų sudėdinėjimas, pavadinimu „Paverskime jūsų balsus euroviziniais balais“.
Sunku pasakyti, kas labiau nenaudinga man kaip žiūrovei – paprastų žmonių pasisakymai pusfinaliuose („Aš influencerė. Pritariu viskam, ką sakė kolega.“), ar komisijos išstojimai finale. Tikrai dvasios nepakelia tai, kad komisijos sudėtyje yra Jurijus su neegzistuojančia karjera ir Zasimauskaitė – didžiausi mūsų euroviziniai hitai. Taip pat kažkodėl „Labo ryto“ vedėjas, būsima pamaina Marijui Žiedui. Daugelio komisijos narių xKhen galėtų paklausti: iš kur atvykote? kokia jūsų profesija?
Neįkvepia tokie komisijos pasisakymai:
Zilnys: „Visi galėtų važiuot į didžiąją Euroviziją.“
Ievutė: „Geriausias finalas istorijoj.“
Linkytė: „Visi susitvarkė su jauduliu“ (kai ką tik girdėjom pirmąjį Silvestro pasirodymą virpančiu balsu)
Bikus: „Publika pasufleravo, už ką balsuoti, nes svarbu, kam garsiausiai plojama.“
Liūdna, liūdna. Paskui štai taip ir suvokiamas „ekspertų“ vaidmuo. Kalbėjimas nieko nepasakant, nuomonės neturėjimas arba atsisakymas ją viešai reikšti, kai visa tauta prie ekranų putojasi komentuodami.
Nežinau, ar verta grįžti prie atrankos organizavimo peripetijų. Ypač po paskutinio penktojo pusfinalio, ant tiek silpno, kad buvo sunku patikėti, jog tokius dalykus per TV rodo. Ar buvo bijoma, kad stipresniame kontekste The Roop nepajėgs išlipt į finalą? Kodėl pusfinalių dalyviai buvo taip neadekvačiai sudėlioti, tarsi patiems režisieriams kiekvienas pasirodymas būtų staigmena? Iš esmės per režisierių atgrubnagiškumą (ir, žinoma, per komisijos bezabrazijas) netekom galimybės finale pamatyti Eley „Rock my body“ ar ŽMOGŲ-DĖŽĘ (balsavau!).
Kaip ten bebūtų, šitoj apžvalgoj nusprendžiau atkreipt dėmesį į tai, kas euroviziniam kontekste rečiau aptariama, – dainų tekstus. Juolab kad pagal išsilavinimą ir individualios veiklos pobūdį tik tokiom analizėm ir turėčiau užsiimt.
Perskaičius finalininkų tekstus ir pamačius, kokia persvara laimėjo „Luktelk“, išvados nesudėtingos. Dainuokit lietuviškai! Jei dainuojate angliškai, jūsų tekstas konkuruoja (ne jūsų naudai) su visais kitais esamais, mums daug kartų girdėtais angliškais tekstais, kuriuos dainuoja ANGLAKALBIAI. Tik Eurovizijoj ir įmanoma praslyst su šita Lithuanian-English, nes kitos kompleksuotos šalys elgiasi panašiai.
Skaityti aštuonių angliškų finalo dainų tekstus buvo kančia. Ne visad pavyko rasti bent vieną originalią eilutę (žodį „patiko“ toliau beveik visur vartoju su išlygom). Akis bado klišė ant klišės. Take me higher and above / All I want is love. Every time you knock me down / I get up. Even in the darkest hours / Love will bloom. Still hungry for good times / Well, never be the same… Aišku aišku, čia tik Eurovizija, ne filosofijos olimpiada – tiesiog toks šįkart mano susigalvotas žaidimas.
Kaip kadaise sakė Arklio Galia, gali būti, kad lietuvių kalba niekam kitam ir netinka, tik dainavimui, ir Silvestro dainoje tai puikiai girdisi.
AISTÈ
Labai liūdžiu, kad daina tokia, kokia yra, Aistė turi daug daug puikesnių ir apskritai yra puiki atlikėja. Pasirodymas perspaustas iki cirko, ultrapozityvumas atstumiantis, iki sektantiškumo. Per daug kratosi ir žmogus prie pianino, ir šokėjai. Choreografija finale pagerėjo, bet liko mokyklinė. Jau nekalbant apie tai, ar daina pasiūlo ką nors nauja, negirdėta (nes nepasiūlo).
NEPATIKO: pavadinimas/eilutė – We will rule the world – abejoju, kad imperializmas šiais laikais yra pagirtinas siekis.
PATIKO:
They say I'm a baby
Naive as a fairy
ŽALVARINIS
Semeniukas, aišku, scenoj atrodo efektingai. Ir vizūlkės su įsmeigtu į žemę kardu gražios. Keli pakenčiami suchoreografinti judesiai – galėjo būt daugiau. Liūdniau tai, kad Žalvarinio stilius, kadaise buvęs tokia naujiena, dabar tiesiog anachronizmas. Mane prajuokino tai, kad nurodyti net trys dainos teksto autoriai, nors tai tik sukompiliuotos frazės iš liaudies dainų.
NEI PATIKO, NEI NEPATIKO: Griuvo pilys, lelijo, lelijo
PLUIE DE COMÈTES
Akivaizdu, kurie pasirodymai į finalą labiau pakliuvo dėl apgailėtino pusfinalio konteksto, o ne dėl savaiminio puikumo. Justė Kraujelytė – jau patyrusi Eurovizijos atrankų dalyvė; ji turi skonį, kuo retas ten tegali pasigirti, tad scenos vaizdas gražus, pasirodymas neerzina, patiko pro suknelę iškišta koja (nors pats drabužis atrodė varganokai). Tačiau apskritai – tai radijinė pietų meto daina, į kurią neatkreiptum dėmesio, viena silpnesnių Justės repertuare. Sakyčiau, per gera atlikėja net netelpa šitoj anemiškoj melodijoj.
NEPATIKO: Be careful what you dream/think about – nesupratau moralo, apskritai visas tekstas liko miglotas.
ĮSIMINĖ: We got stuck in a moment of circle of life – net dvi lyricsų klišės suklijuotos į vieną!
SILVESTER BELT
Prie šios dainos buvau intensyviai prisirišus nuo pirmų sekundžių pusfinalyje. Labai patinka skaidrus, tyras, gaivus skambesys, švelni, nerėksminga dainavimo maniera, plati emocijų amplitudė, kintanti drauge su melodija nuo žaismingos iki viliokiškos ir grėsmingos. Kieta apranga, žavingas antnosis. Vienintelė gera choreografija visoj atrankoj, be to, nesukaustyti Silvestro judesiai. „Lithuanian future pop, that's what I wanted in my life“, – komentavo airis Tomas savo Youtube kanale.
Finale išgąsdino pirmasis pasirodymas, kai Silvestro nervai neatlaikė, jautėsi įtampa ir balse, ir judesy. Nelabai patiko pakeista pabaiga. Pakeisčiau neįdomias vizūlkes, primažinčiau raudonos spalvos. Visgi kiti du pasirodymai nuramino, jaudulys buvo įveiktas, visi lengviau atsikvėpė.
Labai patinka raiški Silvestro tartis – girdim kiekvieną žodį, visas o ir ė! Beje, dainos autoriai sako, rašydami lietuvišką tekstą, sąmoningai ieškoję paprastų, užsieniečio ausiai pagaunamų žodžių ir rimų.
NEPATIKO: Nebenoriu šokt, bet man reikia šokt – tarsi išversta iš anglų k.
PATIKO: laboj laboj laboj / surasi tu mane nakty laboj – pirmąkart išgirdus, būtent šitas netikėtai pavartotas žodis patraukė ir nebepaleido. Kaip ir iš galvos neišmetamas rimas laboj / rytoj. Taip pat puikus, skambus žodis luktelk, blykstelintis lietuvių kalbos grakštumu ir švelnumu.
VB GANG
Tiesą sakant, žiūrint antrą kartą nebebuvo taip šlykštu. Prisiminiau Right Said Fred plikius. Yra konceptas (greičio akiniai), geri rūbeliai ir techno treniruočių ritmas. Be Bareikio, tiesa, skambėtų geriau. Dainos nenorėčiau niekad daugiau išgirsti, bet pasirodymas neblogas, tik, sakyčiau, per mažai šokiruojantis, per mažai sekso, per mažai efektingo sporto. Jau keliuose teatro spektakliuose mačiau aktorius scenoje minančius dviračius, irkluojančius ant treniruoklių ir taip gaminančius elektros energiją – galėtų būti visai variantas Bareikiui, neatmenamais laikais buvusiam geram teatro režisieriui.
NEPATIKO: Life is a sprint – o tai kam sportuot, jei vis tiek jaunas mirsi?
PATIKO: Hе's my turbo and I'm his speed
Dainoje buvo kažkas apie viščiukus (kokso čiken nėr), tai geras pasirodymas šia tema atrodo taip:
IL SENSO
Kaip komentavo užsienio žiūrovai – „I like it. Is it cool? No.“ Daina neabejotinai išsiskiria, tačiau perspausta melodraminė vaidyba trukdo klausytis. Kaip ir Eglės žalčių karalienės brolių medžių šokis. Finale buvo pridėta 20 metų senumo mirgėjimų/glitchų, kurie čia atrodė kaip tik (tai nebūtinai geras ženklas). Prieš Jeronimą Milių atrankoj gal ir būtų laimėję. Spėčiau, kad Nausėda balsavo už juos.
NEPATIKO: Profit is our world and no one talks about the soul – oi nu jau nereik čia pagyvenusių žmonių bėdavojimo.
PATIKO: žodis „encrypted“ (encrypted spiral repetition)
SHOWER
Akivaizdžiai labiausiai savo pasirodymą pagerinusi grupė. Buvau prigalvojusi jiems priekaištų dėl statikos ir intravertiškumo scenoje, dėl to, kad grupė nepadeda vokalistui, dėl to, kad ir jis nepavaro taip, kaip moka. Visus priekaištus atsiėmiau finale. Dainą gal ir sunku įsiminti, bet įsimeni skambesį, išskirtinumą, tikrumą, nuotaiką, balso tembrą. Tiesa, grupės pavadinimas, juolab sutrumpintas (seniau buvo John’s Shower Band, kas mano manymu, būtų kaip tik geriau tikę prie autentiškos grupės esmės), nepadeda rimtai, skausmingai, piktai dainai.
Negaliu atsidžiaugti dėl šios grupės, prieš kelerius metus laimėjusios „Garažą“, dalyvavimo atrankoje. Matydama, kiek palaikymo jie gavo, ir žinodama, kad jie turi ir dar, ir dar geresnių dainų. Tiesiog ačiū, kad ryžotės. Kaip sakė mano jau cituotas airis Tomas, tiesiog atgaiva matyti „different type of person on the stage“. Sprendžiant iš komentarų, daugeliui galvas išsprogdino, kad lietuviai va taip vat moka kurt.
NEPATIKO: No need to run / No need to hide - nors tekstas žodingas, klišės vis tiek akis bado.
PATIKO: priedainis
I find it possible that I will find
Another one that I quite like, like you
Is that what I'm supposed to do?
MONIKA MARIJA
Norėčiau, kad MM patirtų tokią metamorfozę kaip Monique, išsilaisvintų iš pančių, kad ir kas ją valdo, gal uždainuotų savo tarme, gal pralinksmėtų, nes visą tą laiką, kiek ją pažįstam, aš matau, kad ji moka dainuoti, bet man nėra aišku, kas ji tokia ir ar jai 25, ar 55 metai. Pasirodymo vaizdas nuostabus, šviesa, atmosfera – aukšto lygio, tikrai pažiūrėta Adelės klipų. Daina neįsimenama.
NEPATIKO: rimas
falling apart a little
when I was little
PATIKO: priedainio posmas
I'll return all the things that I borrowed
Repay you the bills that you paid
For every time I thought we went on a date
QUEENS OF ROSES
Nežinau, ar šita grupė egzistuoja anapus Eurovizijos, sunku įsiminti jų veidus, kaip ketvirtos 69 danguje narės. Visiškai generinė ir daina. Ankstesnėje atrankoje dainavo apie prisigėrusį bičą, šnekantį kaip skalbiankė, tai buvo kiek juokingiau. Ir tada, ir dabar šokis primena pirmą atėjimą į solo dancing pamoką, kur medinėm galūnėm bandai spėt paskui mokytoją.
NEPATIKO: There's a fire in my soul – ne pati stipriausia, švelniai tariant, pirmoji eilutė.
IRGI NEPATIKO: She's not the victim, she's the crime – norėjau pavadinti įsimintiniausia eilute, bet tada suvokiau, kad čia tiesiog victim-blamingo apibrėžimas.
THE ROOP
Įrėminti pasirodymą atominės bombos sprogimu – tiesiog blogas skonis. Tačiau neatimsi iš Vaidoto atlikėjo talento, sceninės išvaizdos, mimikos, gerai suvaidinto drovumo. Patiko, kad pasirodymas ne toks arogantiškas kaip ankstesni. Apskritai, dainelė patiko, suprantu jos šviesų liūdesį, taip pat ir šortai neblogi, kaip toks daiktas savaime. Į šokį žiūrėti nejaukoka (visai ne dėl kelėnų). Vis dėlto man atrodo gėdinga trečiąkart iš eilės pasirodymui taikyti tą pačią (sėkmės) schemą. Kita vertus, dar keletas Eurovizijos atrankų ir Rūpai pagaliau turės solidžią koncertinę programą, kurios tarpus galės užkišt savo ankstesnės kūrybos vaisiais, kurie tikrai ne veltui nesulaukė pasisekimo. Gal verčiau užuot sakę „ak, mes tikrai nebūsim tiesiog eurovizine grupe“ jau pradėkit sakyt „mes būsim vien eurovizine grupe“, bent bus nuoširdu. Žinoma, yra sakančių, kad neišvažiavusi į Euroviziją „On Fire“ galėjo būti geriausias Lietuvos pasirodymas ever, gal tai net ir tiesa (pati abu kartus už Rūpus iš visos širdies sirgau), bet viskas, toks likimas, šito kaifo nebepakartosi, juolab su silpnesnėmis kopijomis.
NEPATIKO: My biggest treasure is my friends – ir kiti sakinukai iš mokyklinio anglų k. rašinėlio.
NUSTEBINO: froidiškas rimas mother / lover – man rodos, dar mokykloje mokėmės, kad žodžiai rimuojami ne šiaip sau, tarp jų atsiranda prasminis ryšys.
Pakomentuokit savo įspūdžius. Ar esat patenkinti? Ar Malmėj išeisim iš pusfinalio? Ar Nombeko su Martirosian duetas būtų geriau sudainavęs?
Labanakt!
E.
Kodėl niekas viešai ir garsiai nekalba, kad The Roop daina beveik vienas prie vieno – OneRepublic dainos „I ain't worried“ kopija, net ne Silvestro legaliai pirktas vienas semplas, bet visa struktūra nuo pradžių iki pabaigos... Ir tas apsimestinis publikos simpatijų medžiojimas, negalėjimas susitaikyti su pralaimėjimu. Vadovėlinis pavyzdys, kaip greitai sukurti karjerą ir ją sėkmingai sugriauti.
Nė vienos dainos nebuvau girdėjęs iki finalo. Top3 buvo toks pats. Iš Silvester tikėjausi kažko daugiau pagal visą hype'ą, bet gerai, kad laimėjo. Shower labai patiko, labiau patiko nei Garaže. Gal dėl to, kad labai mėgstu JUZT, o ten bent du nariai tie patys ir įdėjo juztiškų sintezatorių. Iš esmės viskas gerai.
Beje, labai džiaugiuosi Estijos pasirinkimu.