Kriminalinės naujienos
Kol Lietuvoj laukiam daugiau pletkų apie tai, ko Dailius Dargis išmoko rašydamas knygas apie mafijozus, visgi svarbiausia pastarojo mėnesio, o turbūt ir visų šių bei ateinančių metų muzikos pasaulio naujiena – Seanas Combsas, kitaip žinomas kaip Puff Daddy, P. Diddy, Diddy ir Brother Love, yra sulaikytas, jam pareikšta visa krūva kaltinimų – dėl reketo, seksualinio išnaudojimo, smurto, sutenerystės, priverstinio darbo, papirkinėjimo ir t. t. Jo verslo imperija kaltinimo tekste prilyginta mafijos sindikatui, kurio nariai (darbuotojai) dangstė nusikaltimus, trukdė teisingumui, grasino ir pan.
Advokatas Buzbie (akivaizdžiai nusiteikęs prieš repą, nes 2021 m. iškėlė 750 mln. dolerių ieškinį kitai repo žvaigždei Travis Scottui, kurio festivalyje „Astroworld“ mirtinai suspausta 10 žmonių) paskelbė atstovaujantis 120 asmenų – 60 moterų, 60 vyrų; 25 iš jų nusikalstamos veikos metu (pradedant 1991 m.) buvo nepilnamečiai (vienas buvo 9-erių).
Viskas prasidėjo, kai prieš metus Diddy ex-mergina Casandra Ventura padavė jį į teismą, kaltindama ilgamete prievarta bei seksualiniu išnaudojimu, taip pat siekiu kontroliuoti kiekvieną jos gyvenimo aspektą. Tada pasirodė viešbučio stebėjimo kamerų užfiksuotas sukrečiantis video, kuriame bėgančią Cassie atsiveja rankšluosčiu apsirišęs Diddy ir primuša. Nors su mergina pavyko finansiškai (ar kaip kitaip) susitarti, pasirodė kitų moterų kaltinimai dėl svaiginimo narkotikais, seksualinės prievartos, smurto filmavimo ir rodymo draugams…
Dar kovo mėn. į Combso vilas Los Andžele ir Majamyje įspūdingai įsiveržė būrys FTB agentų. Skelbiama, kad konfiskuota krūva ginklų ir amunicijos, taip pat labai per didelė kolekcija aliejų kūdikiams ir lubrikantų. Combsas dabar neišleidžiamas už užstatą ir nuolat stebimas (galimai dėl savižudybės rizikos).
Man asmeniškai Puff Daddy visad pirmiausia buvo Jennifer Lopez bičas ir dar šito įspūdingo mashupo su Led Zeppelinų „Kashmir“ autorius. Bet jei galvojat, kad jis seniai pamirštas ir nebesvarbus, tai žinokit, kad 2022 m. jo turtas įvertintas milijardu dolerių, jis yra antras turtingiausias reperis po Jay Z (babkes jam krauna vodkos, drabužių, kvepalų, televizijos, žaidimų investicijos). Dabar gi iš jo atimtas garbės laipsnis Howardo universitete ir simbolinis Niujorko raktas.
Aišku, šiuo metu dreba tikrai ne vienas šou verslo atstovas, nes žadama atskleisti daugiau „didelių vardų“, mielai dalyvavusių pagarsėjusiuose Diddy vakarėliuose – Freak Offs. Pasak advokato, šitie parčiai ir afterparčiai vykdavo albumo išleidimo, Naujako, Liepos 4osios proga, taip pat „puppy parties“, „all white parties“... Ten vykdavo sekso šou tarp sekso darbuotojų ir, galimai, apsvaigintų dalyvių. Vakarėlių sąrašuose yra Ashton Kutcher, Jennifer Lopez, Will Smith, Sarah Jessica Parker, Leonardo DiCaprio, Beyoncé, Khloe Kardashian.
Combsas taip pat yra nuo seno pagarsėjęs jaunų talentų „globėjas“. Jo protežė Usheris pasakoja paauglystėje beveik metus gyvenęs su Diddy/Daddy, kur „matė dalykų“ ir buvo supažindintas su sekso įvairove. Taip pat su Diddy laiką leido mažutis Bieberis, kuriam šitas dėdė dovanojo mašiną ir žadėjo namą. Tiesa, per tiktokus dabar persiritusi neva niekur neskelbta Bieberio daina su žodžiais Lost myself at a Diddy party, didn’t know that’s how it go, I was in it for a new Ferrari, but it cost me way more than my soul, wasn’t worth all the fortune and fame vis dėlto tikriausiai yra sukurta dirbtinio intelekto.
Diddy vakarėliais ne vienas yra ir viešai šlykštėjęsis. 50 Cent, pavyzdžiui, nuo seno nekenčia Pafio ir sakė, kad nė už ką neitų į jo tūsus, nes Diddy mėgsta apkabinti iš priekio ir galo vienu metu. Taip pat Diddy galimai yra kvietęs 50 Centą pasišopinti. Ir 50, ir Eminemas ne kartą yra repavę ir apie seną legendą/tiesą, kad Diddy užsakė Tupaco nužudymą.
Tiesa, laukiam ir kriminalinių P. Diddy sąsajų su R. Kelly (ne veltui gi tokie vardai), kuris, 2019 m. pasirodžius įspūdingai tiriamajai dokumentikai „Surviving R. Kelly“ (rekomenduoju), buvo nuteistas 30 metų kalėjimo už reketą, seksualinį smurtą, vaikų pornografiją ir ilgametį nepilnamečių išnaudojimą.
Nauji albumai
Nesu apsisprendus, kaip reitinguoti albumus ar bent kaip juos išrikiuoti (galit pasiūlyt), nes blogi albumai man irgi įdomūs ir kartais sukelia daugiau minčių nei geri. Tai tiesiog, kad jus panervuočiau, rašau Jovanį pirmu numeriu, o paskui pereisiu prie džiazo. Pabaigai palikau geriausią.
(I) JOVANI „Noriu šokt“
Mano feisbuko burbule Džiovanis, drauge su Bareikiu ir Prūsaičiu, turbūt yra tie trys nekenčiamiausi muzikos pasaulio tigrai. Tiek vargšas Džiovanis keiksnojamas, kad man jau net norisi protestuot, priešintis inercijai ir sakyt, kad nugi nieko jis blogo nedaro. Tokias mintis sustiprino Zilnio pokalbis su Nainiu, kur šis savo firminiu itin ramiu ir mandagiu tonu gana blaiviai vertina savo kūrybą ir kitų požiūrį į ją. Įspūdingiausia, kai savo kūrybą palygina su greito maisto restoranu. Taip pat keliskart kartoja, kad „savo temoj, tiems žmonėms, kuriems aš groju, aš tikrai moku padaryt gerą laiką“, „daug darbo įdedu, kad žmonės gautų šventę“.
Kiek tragikomiškiau skamba pasakojimas apie Jovanio apsilankymą Opiume, kai kažkas jį pasiuntė nx („nors man gi gali visokia muzika patikt“), ir jo atsakas kritikams: „Kaip aš galiu nemokėt grot, jei tą esu daręs jau tūkstančius valandų.“ Na, čia iškyla terminologinis klausimas – ką vadinsime grojimu. Ar melodijos atitaikymą prie vizulkių ekrane galime vadinti grojimu? Slidi ta riba, tarp elektroninės muzikos kūrybos, senų pamirštų kūrinių remiksavimo, prikėlimo naujam gyvenimui, ir – naudojimosi kitų kūryba savo materialinio pralobimo tikslais.
Ta riba slidinėja ir Jovani savo albume, kuris man turbūt labiausiai nepatinka tuo, kad Jovani vardas rašomas pirmiau originalaus kūrinio atlikėjų. Juk jeigu būtų užrašyta Jurga „Nebijok“ (Jovani remix), viskas būtų kaip ir aišku ir neįdomu.
Tokio albumo, kuriame patiuninguotos senos (pagyvenusios) lietuviškos dainos, motyvaciją Jovanis aiškina tuo, kad lietuviška muzika atgimė, vėl tapo įdomi, seni gabalai buvo įrašyti labai prasta kokybe, norisi, kad jie „skambėtų šiuolaikiškai“. Čia vėl terminologinis klausimas - kas tas šiuolaikiškai? Bet suprantu, kad didelei daliai žmonių patinka mašinoj įsijungt gerą ritmuką. Be to, kaip pasakoja Nainys, visiems šiems autoriams buvo paskambinta, visi jie sutiko bendradarbiauti ir galimai netgi pasirodys Jovani Arena Show. Tikrai galiu sutikt dėl prastos Junior ar Ledi Ais įrašų kokybės. Tos dainos tikrai nusipelno ir antro, ir trečio gyvenimo. Bet ar tas pats galioja Jurgai ir Lemon Joy? Taip pat kažkaip nemalonu matyti, kad šitie Jovanio remiksai dabar perklausomis prilygsta arba lenkia originalus.
Taip pat nuvilia, kad albume net trys Junior gabalai – turbūt su jais geriausiai pavyko suvaibint. Bet jei jau daroma tokia lietuviško pop kompiliacija, norėtųsi jos įvairesnės. Kur Ekspreso „Pirmoji naktis“? Kur Dinamika?
Prasmingiausiai, žinoma, skamba du gabalai su Remio Retro repu, nes nuo remikso priartėja prie koverio. Dar patiko Tajos „Jūra“ (gal todėl, kad neatsimenu originalo).
Ai, dar interviu patiko Jovanio rantas apie tai, kad užuot piktinęsi ir bjauriai apie jį komentavę, geriau parašykit žinutę, „galėsi manim pasinaudot, aš tau duosiu visą savo auditoriją, galėsim sukolabint“. Kaip pats pripažino, gal ir naivus požiūris, bet visgi gražus. Jei komercinis požiūris jums nesvetimas.
(II) NOTE LITHUANIA: Jazz 2024
Spalio 16–20 d. vyks turbūt labiausiai gerbiamas ir, mano akimis, labiausiai saugotinas Lietuvos festivalis – Vilnius Jazz. Ne vienus metus esu ten save edukavus, nes programoje visada galima rasti ir ausų nelaužančio klasikinio džiazo, ir beprotiško avangardo, ir Lietuvos džiazo istorijos, ir naujokų, ir tolimų, ir artimų kraštų. Tai ten siūlau eiti.
O taipogi siūlau susipažinti su Lietuvos muzikos informacijos centro atrinktais pastarųjų poros metų įdomiausiais džiazo kūriniais. Rinktinė sumanyta skatinti muzikos sklaidai užsienyje, bet tikrai turėtų būti labiau pasitelkiama ir sklaidai Lietuvoje. Rinktinė įvairiažanrė, įvairiastilė ir įvairiainstrumentė, nuo mylimų Sheep Got Waxed iki didelių tarptautinių ansamblių.
Apskritai Note Lithuania rinkiniai man atrodo neįkainojamos vertės. (Dalį jų galite rasti MIC grotuve. O visą krūvą seniausių, nuo 2007 m., rasite Pakartot. Labai norėtųsi, kad jie visi taptų patogiai prieinami vienoj vietoj.) Juose galima matyti lietuviškos muzikos, atskirų jos žanrų, kaitą bėgant metams. Prisiminti, pavyzdžiui, kaip 2007 m. muzikos būta tiek mažai, kad rinkinyje buvo apjungtos „pop/rock“ kategorijos, ir kaip net Riaubiškytė (buvo ir ji) dainavo angliškai.
Tiesa, dar patikslinsiu, kad dabar kūriniai komisijos atrenkami iš atsiųstų paraiškų, t. y. čia nebūtinai rasite kokį nors akivaizdų atlikėją, nes jis tiesiog nedalyvavo konkurse. Tačiau galit rasti kokį nors visai nežinomą, kuris nepatingėjo dalyvauti. Čia pernai rašiau apie Note Lithuania eksperimentikos rinkinį.
(III) JAZZU „Keisti ženklai“
Labai man graži dramatiška daina „Išgėriau išrūkiau“, kur nerūpestingu tonu pasakojama apie galimai toksiškus buvusius santykius. Panašų naratyvą kitais žodžiais pasakoja ir „Vilkolakis“. Albumai gal nėra stipriausia Jazzu pusė. Ir šis nėra vientisas (nepadeda ir pridėti intro bei outro), labiau paremtas atskirais hitais (puikiu lengvabūdišku duetu su Gamka). Šiek tiek cringe’o sukėlė kūrinys „Garsiai ploju sau“, kuriame iš tiesų yra sau plojama. Vis dėlto iš Jazzu neatimsi išlavintos poptekstų rašymo rankos.
Žinau, kad daug ką atstumia Jazzu manieros, bet manau, kad labai svarbu vertinti jos talentą bei ilgametę stabilią karjerą. Nedaug teturim tokio ryškumo bei įtakingumo moterų, o tokią divą su jos pliusais ir minusais apskritai teturim vieną. Dukart teko būti Jazzu ir Somovo areniniuose koncertuose, kurie įsiminė įspūdingu Justės, kaip atlikėjos, talentu, ne tik vokaliniu, bet ir emociniu. Daug kas sako: visą širdį atiduodu, bet ten tikrai tai jautėsi.
(IV) MCLOUD „God Is Overrated“
Jau 5tas McLoudų albumas. Kaip bėga laikas. Pavadinimas „Dievas pervertintas“ grąžina prie pirmojo - „Dievo nuleisti“. Ir pasakoja, kaip Kristus randamas kažkokiam afteryje Rusijoje. Kaip patys sakė LRT Opus, „anksčiau kastruodavom gražulius, dabar kastruojam šventuosius“. Tai tokie reikaliukai. McLoudai tęsia savo provokacijas, kurios visgi lieka pasižaidimo, pasilinksminimo lygmeny ar bent taip yra priimamos jaunos publikos. Jei būtų kiti laikai, gal visi drauge sudegintų kokio politiko mašiną. Dabar gi grupė sako: „Lietuva eina į priekį, nes mes šią vasarą gyvenam iš miesto švenčių.“ Šitas paradoksalus faktas mane ir džiugina (dėl to, kad regionai sulaukia šiek tiek daugiau šiek tiek įvairesnės muzikos nei anksčiau), ir kartu kažkaip liūdina.
(V) NOYUS „Salva Xalva“
Jei ieškote švelnaus skambesio, liūdno šokio, queer pop ar tiesiog įkvėpimo savarankiškai kurti, Noyus įrašė labai asmenišką, trapų albumą apie vienatvę, meilės ieškojimą ir bijojimą, geismą ir atsiribojimą. Singlas „In Your Room“ man yra viena gražiausių šių metų dainų.
(VI) DESPOTIN FAM „Geros naujienos“
Iš bibliotekos dabar esu pasiėmus Roberto Bolaño knygą „2666“ – jos apimtis virš 850 puslapių, tai šitas 58 minučių trukmės albumas šiek tiek ją priminė. Jei rašyčiau rimtą recenziją, reikėtų tam paskirt bent jau atskirą dieną. Tai gerai, kad muzika galima mėgautis ir pernelyg nesigilinant, galima atsiduoti jos bangoms, šitiems 13 kūrinių, kabintis už paskirų eilučių (patiko šita rimavimo kelionė: nardymo kursai - apkursti nuo gylio - pratęsimas bus dar - iš tuščio nepribursi - neprausta burna kaip impulsas - ekskursija - emulsija - konvulsijų - kada prigulsiu), už nūdnesnių/suaugėliškesnių ir smagesnių/paikesnių melodijų (smagiausiai suskambėjo „Viską aiškint“).
Despotin Fam išvengia to repo sceną nuodijančio naivaus susireikšminimo, išlieka kiek nuošaly, pernelyg nesiplaiksto, kartu išsaugodami ir stiprindami savo kultą, su laiku gerėdami, prie scenos jau stovint draugų vaikams. Ai, ir jie šovė vieną geriausių šių metų klipų.
(VII) PLIÉ „We Know Exactly What We’re Doing“
Jei neturit kur dėt emocinių jėgų, galit jas sudėti į šio ekstremalaus albumo klausymą. Tai antras Plié darbas, mano supratimu, per ilgas (43 min.), bet tikrai įspūdingas ir gyvastingas, t. y. gyvai skambantis, nenuglostytas. Lietuvos muzikos žemėlapyje grupė nariais dalinasi su Motina, Keista bjauria žuvim, Tureto sindromu – tai vien iš šių grupių skirtingumo galima susidaryt įspūdį apie Plié chaotiškumą, teatrališkumą ir Death Gripsiškumą.
Patinka ironiškas albumo pavadinimas ir apskritai pats faktas, kad kažkas skiria laiką ir energiją būtent tokiai kūrybai, praskiedžiančiai, prapjaunančiai tai, kas lengva, malonu, standartiška.
Rekomenduoju D. Kunčino interviu su vokalistu MIC svetainėje. Ten sužinosite, kad šis albumas – „tai naujasis karaliaus Čarlzo III portretas“. Beklausydami muzikos galit apsilankyti ir ezoteriniame grupės puslapyje. O geriausia tai būtų apsilankyti koncerte, nes Plié nemažai turuoja po Europą ir scenoj smogia iš peties.
(VIII) BROKENCHORD „Stone Island Tracks“
2011 m. solinis projektas Brokenchord susilaukė dėmesio iš Radiohead, remiksavo jų kūrinį, vėliau Ernesto miksas skambėjo BBC Radio One eksperimentikos laidoje. Jei Lietuvoj egzistuotų muzikos žurnalistika ir visi portalai skelbtų geriausių metų albumų topus, 2017 m. „Endless Transmission“ ten, idealiame pasaulyje, tikrai būtų.
Naujasis albumas taip pat įvykis, tegu ir ne visi tą žino. Autorius jį dedikuoja kelionėms automobiliu, tad visi mašinistai galit išbandyti. Mane šitas gitaros ir elektronikos lo-fi opusas stebina kuopštumu, subtilumu ir bežodžiu iškalbingumu.
Ryškiausias mėnesio albumas
(IX) AKEDYA „Akedya“
Didžiausias mėnesio atradimas ir labiausiai į save įtraukęs albumas. Akedya – kvintetas, susijungęs iš labai skirtingų laukų: akademinės muzikos, metalo (Juodvarnis), džiazo, eksperimentikos (Motina). Čia ir postrokas, ir tūžmingos Nick Cave’iškos raudos, ir smuiko dejonės, ir savotiška intensyvi, energinga apatija (lot. acedia – apatija, abejingumas). Originalus tirštos tamsos garso takelis, kurį įsivaizduoju skambant teatro scenoje.
Kai rašau šitas naujų albumų apžvalgas, tikrai jaučiuosi, tarsi darbą dirbčiau. Nes pastangos ir laikas neproporcingi moraliniam atpildui. Visgi atrodo svarbu pabaksnoti pirštu į kuo įvairesnius albumus, juolab kad mažai kas tą daro. Jei muzikos jums dar nepakanka, labai rekomenduoju pasinerti į milžinišką Vitalijaus Gailiaus albumų apžvalgą MICe. Medalį jam už tekstus.
O man galite atsilyginti širdele, komentaru, pasidalinimu soc.medijose arba – pinigais! Paspaudę mygtuką žemiau, galėsite įvesti savo norimą sumą.
Šitą ir dar daugiau dėmesio vertos muzikos visad rasite mano nuolat pildomame Spotify grojaraštyje „New Lithuanian Music“.
Labai dėkingas už KOKYBIŠKĄ rašalą, Despotin tikrai geras albumas!
Ačiū už koncentruotą apžvalgą!