Paskelbtos M.A.M.A. apdovanojimų nominacijos. Tai, aišku, visiškai nesvarbu. Ir kartu – kodėl gi ne? Paauglystėje man vienos didžiausių pramogų buvo visokiausi muzikos apdovanojimai: paryčiais per kabelinę (namie neturėjom, nakvodavau pas tetą) žiūrėdavau MTV ceremonijas, VMA, GRAMMY, net ir OSKARUS, kai buvo nominuota Eminemo „Lose Yourself“. Taip pat lietuviškus BRAVO, rengtus Valinsko firmos. Porąkart teko būti Radiocentro apdovanojimuose Sporto rūmuose (!), kur ant lyno įskriejo Egis, o aplink Sindikatą nuogus papus kratė striptizo šokėjos. Neišdildomi prisiminimai.
Užmeskit akį, kokios neįtikėtinai stiprios buvo 1998 m. nominacijos. Ir koks moralinis nuosmukis 2004-aisiais. Prabalsuokit, kas turėtų laimėti šiandien. (Leidžia įdėt tik 5 pasirinkimus, tai, sorry, iš nominacijos pašalinau Junior ir DJ Bobo „Svajonių šalį“, vis tiek nebūtų laimėjus.)
Kadangi pastaraisiais metais M.A.M.A. pastebimai pagerėjo – ir nominacijų, ir šou atžvilgiu, tai man gal visai norėtųsi, kad daugiau žmonių į juos žiūrėtų ne kaip į patyčių vakarienę, bet kažkaip čiut rimčiau. Aišku, kad „laimi ne tie“, bet visgi tai proga pamatyti jaunus šviežius ir primirštus pavytusius veidus, švęsti lietuvišką sceną ir tiesiog atsiduoti šitam muzikiniam žaidimui, kaip kad mielu noru vienai nakčiai atsiduodam Eurovizijai.
Nominacijos šiemet iš tiesų neblogos. Nors gali būt, kad man taip atrodo tik todėl, kad Jessica Shy yra mano Spotify Wrapped tope (M.A.M.A. ją nominavo 9 kartus; tiesa, dainos ir klipo nominacijose rungiasi pati su savim, kas, manau, yra tiesiog praleista proga pristatyti dar vieną kūrėją).
Liūdniausia nominacija – Metų hiphopas. Taip nudžiugau pamačiusi man nežinomą PROFLAME ir taip nusivyliau nuo pirmų jo eilučių (niekada nebus per vėlu / netikiu aš tavo melu / einu toliau aš savo keliu / aš neskubu, nebus per vėlu). Kasteto ir Lilo soliniai darbai puikūs, bet bendras scenos vaizdas – BENDRAS VAIZDAS – toks siaubingai nykus ir per tiek šviesmečių toli nuo anglakalbio hiphopo... Kai naktį neužmiegu, tai svajoju, kad jau tuoj tuoj užaugs kokia lietuviška Doja Cat ar Ice Spice, nes čia jau tik moterys gali šitą letargą sudaužyt.
Metų klipo nominacijoj – net 10 klipų. Visus gerus kiek buvo, tiek ir surašė. Gal ir gerai, didesnė intriga. Dar džiaugiuos, kad dėl Metų dainos titulo roko gabalas eina lygia greta su keturiais pop. Lyčių lygybės situacija irgi nebloga. Beje, GRAMMY nominacijos šiemet visiškai uždominuotos moterų, tarp jų įsiterpęs (tiksliau, įterptas) tik TV prodiuserių aukštinamas Jon Batiste.
Nominacijų kasmet gauna Inga-graži moteris-Jankauskaitė. Na, kasmet leidžia po albumą ir surenka areną, tai ko gi ne. Nėr labai įdomu, bet nėr ir labai blogai. Aišku, Albumo nominacijoj turėjo būti GARBANOTAS. Dar esu nepatenkinta, nes nežinau kokį proveržį padarė Rūta Loop, išstūmusi mūsų širdžių prezidentę Mur. (Beje, Litmeny publikuotas įdomus straipsnis apie ją.)
Linksmiausia nominacija – Tradicinė popmuzika! Žemaitukai vs Superkoloritas. Kašpirovskiai vs Bunkė. Epic fight! Palaikau, manau, tai yra svarbi, nors ir kurioziška, grynai lietuviškos problematikos kategorija. Tikrai reikalingesnė nei viena kitą dubliuojančios Metų atlikėja/s ir Metų pop atlikėja/s. Ai, tiesa, (ne)tikėtai buvo visai užmiršta Monika Linkytė (prisimenat, užėmė 11 vietą?).
Nu ką, daugiau bus galima pasipiktint išgirdus laimėtojus (sausio 26), nepamirškit nusipirkt VIP bilietų už 300 eurų.
Jei iki čia perskaitėt, parašykit komentare, kas jums yra šių metų geriausia lietuviška daina. O tarpušvenčiu laukit mano METŲ TOPO.
Iki!
E.
Geriausia metų daina Brokenchord - CHRCH. Gal truputį atitrūkau nuo LT alternatyvos arba nepastebėjau kažko, kas širdelę suvirpintų. Arba pamiršau.
Geriausia daina yra Šlamantys, išgelbėjo visus metus.